Azoto trąšų funkcijos atsispindi ne tik skatinant augalų augimą, bet ir gerinant dirvožemio aplinką bei žemės ūkio ekosistemos pusiausvyrą.
Dirvožemio azoto tiekimo reguliavimas: azoto trąšų naudojimas gali reguliuoti azoto tiekimą dirvožemyje, išvengiant neigiamo perteklinio arba nepakankamo azoto poveikio augalų augimui. Azoto{1}}trūkumo dirvose, tręšiant azotinėmis trąšomis, galima greitai papildyti azotą dirvožemyje ir paskatinti augalų augimą; o dirvožemyje, kuriame yra per daug azoto, reikia kontroliuoti azoto trąšų kiekį, kad būtų išvengta azoto praradimo ir aplinkos taršos.
Dirvožemio mikrobų aktyvumo skatinimas: azoto trąšų naudojimas gali skatinti dirvožemio mikroorganizmų dauginimąsi ir aktyvumą, pagerindamas dirvožemio biologinį aktyvumą. Dirvožemio mikroorganizmai atlieka svarbų vaidmenį skaidant organines medžiagas, išskiriant maistines medžiagas ir gerinant dirvožemio struktūrą. Azoto trąšų naudojimas gali suteikti pakankamai azoto šaltinių dirvožemio mikroorganizmams, skatinant jų augimą ir dauginimąsi, taip padidinant dirvožemio biologinį derlingumą ir ekologines funkcijas.
Žemės ūkio ekosistemos pusiausvyros palaikymas: Racionalus azoto trąšų naudojimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti žemės ūkio ekosistemos pusiausvyrą. Tinkamas azoto trąšų naudojimas gali pagerinti pasėlių derlių ir kokybę, patenkinti žmonių maisto ir žemės ūkio produktų poreikį. Tuo pat metu tręšiant azotines trąšas taip pat reikia atsižvelgti į jų poveikį aplinkai, vengiant azoto praradimo ir aplinkos taršos bei apsaugoti žemės ūkio ekosistemos stabilumą ir tvarumą.
