Yra daug azoto trąšų rūšių, įskaitant amonio azoto trąšas, nitratines azoto trąšas ir amido azoto trąšas. Įvairių rūšių azoto trąšos turi skirtingas savybes ir charakteristikas, tinka skirtingoms dirvožemio sąlygoms ir pasėlių poreikiams. Pavyzdžiui, amonio azoto trąšos, tokios kaip amonio bikarbonatas, lengvai adsorbuojamos ir fiksuojasi dirvožemyje, todėl poveikis išlieka ilgesnis{2}; nitratinės azoto trąšos, tokios kaip amonio salietra, lengvai tirpsta vandenyje ir veikia greičiau; Amido azoto trąšos, tokios kaip karbamidas, turi tokius pranašumus kaip didelis azoto kiekis ir patogus sandėliavimas bei transportavimas. Todėl, renkantis azoto trąšas, būtina visapusiškai atsižvelgti į tokius veiksnius kaip dirvožemio sąlygos, pasėlių poreikiai, tręšimo būdai, kad būtų galima parinkti tinkamiausią rūšį ir išbėrimo normą.
Atsargumo priemonės naudojant azoto trąšas
Tręšant azoto trąšas, reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: Pirma, kontroliuokite tręšimo kiekį, kad išvengtumėte perteklinio tręšimo, dėl kurio netektų azoto ir neterštumėte aplinkos; antra, pasirinkti tinkamą tręšimo laiką ir būdą, kad azoto trąšos būtų visiškai pasisavintos ir panaudotos augalų; trečia, naudokite jį kartu su fosforu, kaliu ir kitomis trąšomis, kad patenkintumėte augalo kelių maistinių medžiagų poreikį; ketvirta, atkreipkite dėmesį į azoto trąšų laikymą ir konservavimą, kad išvengtumėte problemų, pvz., drėgmės, susikaupimo ar gedimo, turinčių įtakos trąšų efektyvumui.
